Doc. med. m. dr. Gitana Ramonienė patyrusi akušerė ginekologė Kaune
- 2002 m. Kauno medicinos universitetas – medicinos gydytojo kvalifikacija.
- 2006 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – gydytojo akušerio ginekologo profesinė kvalifikacija.
- 2017 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – medicinos mokslų daktarė.
- 2022 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – apsigynė docento laipsnį.
- Disertacinio darbo tema: „Nutukusių nėščiųjų nėštumo ir gimdymo komplikacijos“.
- Publikavusi mokslinius straipsnius tarptautiniuose ir nacionaliniuose moksliniuose leidiniuose. Mokslinių vadovėlių bendraautorė.
- Nuo 2007 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė.
- Nuo 2007 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė.
- Doc. med. m. dr. Gitana Ramonienė dalyvauja ir skaito pranešimus tarptautinėse bei nacionalinėse konferencijose.
- Vadovauja studentų moksliniams ir magistriniams darbams.
- Veda ultragarsinės patikros, ,,Specializuotos ambulatorinės nėščiųjų priežiūros”, ,,Pirminės specializuotos ambulatorinės nėščiųjų priežiūros” mokymus gydytojams specializantams.
Domėjimosi sritys
- Ginekologė doc. med. m. dr. Gitana Ramonienė specializuojasi akušerijoje, vaisiaus medicinoje, perinatologijoje, nėščiųjų priežiūroje, turi didelę patirtį nėštumo priežiūroje esant cukriniam diabetui ar nėščiųjų diabetui, domisi nėštumo priežiūra esant nutukimui. Atlieka pirmojo bei antrojo nėštumo trečdalio ultragarsinės patikros tyrimą.
Narystė profesinėse organizacijose
- Lietuvos akušerių – ginekologų draugijos narė
Stažuotės
- Lundo universiteto Malmės ligoninėje (Švedija)
- Karališkojo koledžo vaisiaus medicinos centre (Londonas)
- Goteburgo universiteto ligoninėje (Švedija)
Ginekologija (gr. γυναίκα – moteris + λόγος – mokslas) – medicinos šaka, tirianti moters lytinių organų anatomiją, fiziologiją, ligų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką. Susijusi su akušerija, kurios objektas – nėštumas ir gimdymas, todėl daug ginekologų taip pat yra ir akušeriai (vadinami akušeriais – ginekologais). Skiriama bendroji, specialioji ir operacinė. Ginekologinė pagalba teikiama moterų konsultacijose, akušerijos ir ginekologijos skyriuose, ligoninėse.
Nėštumas vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba 280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos).
Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3 mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi. Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui nešamos reikalingos maisto medžiagos, deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.
Pirmieji trys mėnesiai yra ypač svarbūs, kadangi bręsta gemalas ir formuojasi audiniai bei organai. Susidarius placentai, prasideda vaisiaus periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20 nėštumo savaitę motina dažniausiai pajunta vaisiaus judesius (pirmieji judesiai kartais juntami jau nuo 15 savaitės). 22 savaičių vaisiaus susiformavę visi organai, jis sveria apie 500 g, ūgis – apie 25 cm. Jei šiuo laikotarpiu įvyksta priešlaikinis gimdymas, kartais specialiomis sąlygomis tokį naujagimį jau pavyksta išauginti.
Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz., kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo ertmėje. Tai negimdinis nėštumas. Gemalas negali normaliai augti, gali prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas. Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai operuojama.
Nėštumas diagnozuojamas remiantis tam tikrais požymiais ar laboratoriniais tyrimais. Tikrieji nėštumo požymiai yra vaisiaus širdies veikla (stetoskopu girdimi nuo 17–20 nėštumo savaitės), vaisiaus judesiai ir ultragarsinės apžiūros metu matomas gemalas (ultragarsu nėštumą galima diagnozuoti jau nuo 5-osios savaitės). Apytikriai nėštumo požymiai yra šie: padidėjusi pilvo apimtis, pasikeitę gimdos forma ir dydis, gimdos kaklelio pokyčiai, apčiuopiamas vaisius, išnykusios mėnesinės, krūtų pokyčiai. Subjektyvūs nėštumo požymiai: pykinimas ir vėmimas. Nėštumą galima diagnozuoti laboratoriniais testais, yra specialūs testai, kurių indikatorius merkiamas į šlapimą.