Daiva Čepulienė mamologė patyrusi krūtų chirurgė Kaune
- 1999 m. Kauno medicinos universitetas – medicinos gydytojo kvalifikacija.
- 2005 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – gydytojo chirurgo profesinė kvalifikacija, specializuojasi krūtų chirurgijoje.
- 2013 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – medicinos mokslų daktarė.
- Disertacinio darbo tema: „Onkoplastinių krūties vėžio operacijų kompleksinis įvertinimas“.
- Mokslinių straipsnių autorė.
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė.
- Skaito pranešimus tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose.
- Vadovauja rezidentų, studentų moksliniams ir magistriniams darbams.
- Dėsto Lietuvos sveikatos mokslų universitete studentams, rezidentams, kursantams.
Domėjimosi sritys
- Mamologė Daiva Čepulienė domisi gerybinių, ikivėžinių ir piktybinių krūtų ligų diagnostika, gydymo plano sudarymas ir gydymas. Vertina laboratorinius krūtų vėžio markerius, atlieka krūtų echoskopijas, krūtų darinių punkcijas.
Narystė profesinėse organizacijose
Daiva Čepulienė priklauso šioms organizacijoms
- Lietuvos senologų draugija
- Lietuvos onkochirurgų draugija
- Lietuvos koloproktologų draugija
- Kauno krašto chirurgų draugija
Krūtų chirurgė Davai Čepulienė – viena geriausių lietuvoje krūtų specialisčių Lietuvoje.
Mamologas pirmasis specialistas prisidedantis prie krūties vėžio gydymo.
Krūties vėžys yra dažniausias moters piktybinis navikas. Vyrams krūties vėžys diagnozuojamas retai, tačiau irgi pasitaiko. Dažniausiai moterims nustatoma duktalinė karcinoma, rečiau tubulinis, lobulinis tipas. Riziką susirgti krūties vėžiu padidina genetiniai faktoriai, hormonų poveikis ir išoriniai veiksniai. Svarbūs prognozei ir gydymui yra naviko ląstelėse nustatomi estrogenų ir progesterono receptoriai ir HER2 receptorius. Pagrindiniai gydymo metodai yra chirurginė operacija, radioterapija ir priešvėžiniai vaistai.
Genetinis paveldimumas nulemia nuo 5% iki 10% naujų krūties vėžio atvejų [1]. Paveldimi faktoriai yra:
- Šeimoje dažni krūties vėžio arba kiaušidžių vėžio atvejai. 20-25% moterų, susirgusių krūties vėžiu šeimoje randama kitų krūties vėžio atvejų, tačiau tik dalis jų yra tarpusavyje susiję
- Paveldimas vėžys dėl BRCA1 ir BRCA2 tipo mutacijų. BRCA1 ar BRCA2 mutacijas turinčios moterys krūties vėžiu suserga statistiškai 20 metų anksčiau negu jų neturinčios. Gyvenimo rizika susirgti vienos krūties vėžiu turint mutacijas siekia 50-80%. Antrosios krūties vėžio rizika mutacijų nešiotojai yra apie 60%, o kaušidžių vėžio rizika nuo 10% iki 40% [2].
- Peutzo-Jėgerso sindromas
- Kaudeno sindromas (angl. Cowden sydrome)
- Ataksijos – telangiektazijos sindromas
Hormonų poveikis:
- Ankstyva menarchė
- Vėlyva menopauzė
- Vėlyvas nėštumas
- Viršsvoris
- Pakaitinė hormonų terapija po menopauzės
Išoriniai faktoriai:
Kiti faktoriai:
- Keletas tyrimų parodė, kad kairiarankės moterys turi beveik tris kartus didesnę riziką susirgti krūties vėžiu negu dešiniarankės