Aušra Krivickienė Patyrusi kardiologė konsultuoja Kaune
- 2007 – 2013 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, medicinos magistro laipsnis
2013 – 2017 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kardiologijos klinika, kardiologijos rezidentūra - Nuo 2017 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, doktorantūra
Domėjimosi sritys
- Širdies nepakankamumas, širdies ydos, išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, plautinė hipertenzija, širdies ritmo ir laidumo sutrikimai
Veiklos sritys
- Širdies ir kraujagyslių ligų konsultacijos, širdies echokardiografiniai tyrimai, veloergometrija, paros EKG (Holteris) analizė, paros AKS analizė, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos
- Širdies ir kraujagyslių ligų konsultacijos, širdies echokardiografiniai tyrimai, veloergometrija, paros EKG (Holteris) analizė, paros AKS analizė, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos
Kardiologė Aušra Krivickienė priklauso šioms profesinėms organizacijoms
- Kauno krašto kardiologų draugijos narė
- Lietuvos kardiologų draugijos narė
- Europos kardiologų draugijos narė
Kvalifikacija
- 2nd Baltic and 3rd Lithuanian Pulmonary Hypertension conference, Vilnius, 2018
- 7th Baltic Congress of Radiology (BCR), Kaunas, 2018
- Heart Failure 2017, Paryžius, Prancūzija,
- EuroEcho – Imaging 2016, Leipcigas, Vokietija,
- V Baltic Heart Failure Meeting and Arrhytmias Baltica, Ryga, 2016
- ESC Congress 2016, Roma, Italija,
- Breaking the Cardiovascular Continuum through Understanding, Recognition, Treatment and Prevention of the Disease, Vilnius, 2016
- 1st Baltic Pulmonary Hypertension Conference, Ryga, Latvija, 2016
- Multimodality Imaging in Cardiology: A Comprehensive 2-day EACVI teaching review and update course on Echocardiography, Computerized Tomography, Magnetic Resonance and Nuclear Imaging in Cardiology, Kaunas, 2016
- Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) organizuojamos konferencijos
- Kauno krašto kadiologų draugijos (KKKD) organizuojamos konferencijos
Miokardo infarktas (lot. infarctus myocardii), dar žinomas ir kaip širdies smūgis – staigi širdies raumens (miokardo) tam tikro ploto žūtis (nekrozė) arba jo negrįžtamas pakenkimas.
Miokardo infarktas gali ištikti, kai po fizinio krūvio arba nervinės įtampos širdies raumeniui netikėtai prireikia daug deguonies (koronarų nepakankamumas dėl padidėjusio deguonies poreikio).
Miokardo infarktą skatina ir vadinamieji rizikos veiksniai:
- rūkymas;
- padidėjęs arterinis kraujospūdis;
- cukrinis diabetas;
- per didelis cholesterolio kiekis kraujyje (dislipidemija);
- padidėjęs kraujo krešumas;
- nuolatinė emocinė įtampa;
- dažnas fizinis pervargimas;
- mažas fizinis aktyvumas;
- nutukimas;
- polinkis sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis tarp šeimos narių.
- statistika rodo, kad vyrai miokardo infarktu serga dažniau.
Kai kurie šių veiksnių skatina kraujagyslių spazmą, didina jų tonusą, blogina širdies raumens mitybą, trikdo riebalų ir kitų medžiagų apykaitą.
Kartais staigus miokardo infarktas ištinka sportininkus žaidimo aikštelėje ar per intensyvias treniruotes – to priežastis dėl didelio fizinio krūvio paburkęs širdies kraujagyslių (koronarų) endotelis. Dėl šio paburkimo susiaurėja ar net užanka koronarų spindis, širdies raumuo neaprūpinamas deguonimi ir svarbiausiomis energinėmis medžiagomis (gliukoze, riebalų rūgštimis), sutrinka širdies raumens ląstelių metabolizmas, ir ištinka miokardo infarktas.
Lietuvoje miokardo infarktu kasmet suserga apie 7000 žmonių.