Skiepijimo paslaugos (Vakcinos, Skiepai)
- Skiepai efektyviausia priemonė nuo užkrečiamų ligų.
- Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad pastaraisiais metais kur kas greičiau plinta daugelis infekcinių ligų.
- Privalomais skiepais skiepijami vaikai apgal skiepų kalendorių. Tačiau yra įvairių ligų, kurių gali būti išvengiama skiepijantis, tačiau tuo dažniausiai turime pasirūpinti kiekvienas asmeniškai.
- Pasiskiepiję galime išvengti erkinio encefalito, meningokokinės infekcijos, gripo, žmogaus papilomos viruso ir daugelio kitų. Būtina nepamiršti pasiskiepyti ir vykstant į įvairias keliones, kad atostogų nesudrumstų rūpesčiai dėl sveikatos.
- Patyrę “Hormodernus” centro specialistai, įvertins Jūsų kelionės rizikos veiksnius, sveikatos būklę ir rekomenduos optimalų kelionės skiepų planą, patars, kokios vakcinos reikalingos Jums.
- Visi skiepai (vakcinos) turi būti pažymėti tarptautiniame skiepų pase, kuris pasiskiepijus išduodamas mūsų klinikoje.
- Pasiskiepykite laiku taip apsaugodami save nuo užkrečiamų ligų ar jų sukeliamų komplikacijų.
Skiepijimo paslaugos, Skiepų kainos
https://nvsc.lrv.lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/skiepai
Vakcina
- Tai medicininis preparatas, skirtas įgyti imunitetui nuo infekcinės ligos. Imituodamas natūralią infekciją, šis preparatas parodo imuninei sistemai ligos sukėlėją, prieš kurį imuninė sistema pagamina antikūnus ir kitus gynybos mechanizmus.
- Vakcinos gali būti profilaktinės ir gydomosios. Profilaktinių vakcinų paskirtis – nesukeliant ligos paleisti natūralius imuninės sistemos gynybinius mechanizmus prieš ligos sukėlėją. Kai organizmas susidurs su laukiniu infekcijos sukėlėju, jis jau turės apsaugą nuo jo, t. y. – imunitetą. Dažniausiai vakcinos yra skiepijamos sveikam žmogui, siekiant jį apsaugoti nuo užkrečiamų ligų. Vakcinavimas, taip pat gali būti naudojamas norint apsaugoti žmogų, turėjusį kontaktą su sergančiuoju.
- Skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų priskiriamas prie didžiausių žmonijos atradimų. Vakcinos kasmet išgelbėja daugybę žmonių gyvybių. Be to, pasiskiepijus didžiajai visuomenės daliai, susidaro visuomenės imunitetas, ir taip apsaugomi net ir nesiskiepiję jos nariai.
Vakcinų veikimo principas
Vakcinose naudojami mikroorganizmai arba jų dalys yra vadinami antigenais. Jų baltymų sandara skiriasi nuo žmogaus, todėl imuninė sistema juos atpažįsta, sukeldama imuninį atsaką bei suformuodama imunitetą sukėlėjui, t. y. atsparumą. Tam, kad imuninės sistemos elementai galėtų atpažinti antigeną, turi vykti uždegiminė reakcija antigeno patekimo vietoje. Uždegimo vietoje esančios biologiškai aktyvios medžiagos skatina antigeną prezentuojančių ląstelių chemotaksį, t. y., judėjimą ir koncentraciją antigeno patekimo vietoje. Šios ląstelės „suvalgo“ antigeną, jo dalis „parodo“ savo paviršiuje ir nukeliauja į limfmazgius. Limfmazgiuose esančioms b latęlėms antigeną prezentuojančios ląstelės perduoda informaciją apie antigeną. B ląstelės pradeda daugintis ir dalintis į dviejų tipų ląsteles: antikūnus gaminančias ir atminties ląsteles. Atminties ląstelės tarnauja kaip rezervas, kuris antrą kartą „susitikęs“ antigeną pradės gaminti antikūnus ir taip užtikrins savalaikį ir pakankamą jų kiekį, kad nugalėtų infekciją. Antikūnus gaminančios ląstelės užtikrina antikūnų, kurie atitinka antigeną t. y. sugeba su juo jungtis (specifiškumas) gamybą. Specifiški antigenui antikūnai jungiasi su į organizmą patekusiu infekcijos sukėlėju, prieš kurį jie buvo pagaminti ir taip padeda jį neutralizuoti. Jei infekcijos sukėlėjas yra virusas, antikūnai jungiasi prie jo ir neleidžia pastarajam patekti ir užkrėsti ląstelių. Jei tai bakterija – antikūnai „paženklina“ ją ir taip sudaro sąlygas kitoms imuninės sistemos ląstelėms – makrofagams, T limfocitams bakteriją sunaikinti.
Vakcinos antigenas turėtų sukelti imuninį atsaką, panašų į tikrą (natūralų) ligos sukėlėją.