Hormodernus klinikoje konsultuoja didelę patirtį turinčios gydytojos endokrinologės Rūta Krikščiūnienė, Miglė Francaitė-Daugėlienė, Dovilė Ražanskaitė-Virbickienė, Dalia Daukšienė.
- Patyrę endokrinologai konsultuoja pacientus, kuriems yra diagnozuotos ar įtariamos endokrininės sistemos ligos: cukrinis diabetas, nutukimas, skydliaukės patologija, antinksčių ar hipofizės funkcijos sutrikimai, galimai hormonų sąlygotas arterinio kraujo spaudimo padidėjimas. Atliekame tyrimus esant nevaisingumui, menstruacijų ciklo sutrikimui, padidėjusiam plaukuotumui, lytinės funkcijos sutrikimui. Nustačius endokrininės kilmės nevaisingumą – skiriame gydymą. Tiksliname ar nėra vitamino D trūkumo ar deficito, kaulų retėjimo, kalcio – fosforo apykaitos sutrikimų;
- Klinikoje atliekami plataus spektro laboratoriniai, hormoniniai tyrimai. Jei reikalinga, diagnozė tikslinama atliekant įvairius diagnostinius mėginius, kurie leidžia tiksliau nustatyti endokrininių susirgimų priežastis ir paskirti gydymą;
- Atliekame ultragarsinį skydliaukės tyrimą, esant reikalui – aspiracinę skydliaukės mazgų punkciją;
- Įvertinus tyrimų rezultatus, skiriamę šiuolaikinį gydymą;
- Taip pat atliekame profilaktinį ištyrimą dėl galimos endokrininės patologijos;
- Klinikoje dirbantys endokrinologai yra savo srities profesionalai, empatiški pacientams, žinias gilina ne tik Lietuvoje vykstančiose konferencijose, dėsto paskaitas, tačiau yra ir aktyvūs tarptautinių konferencijų dalyviai, dauguma turi mokslinį daktaro laipsnį.
Endokrinologo paslaugos
Cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas (lot. diabetes mellitus) arba cukraligė – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemija), arba sumažėjimą (hipoglikemija).
Paplitimas
Pasaulyje cukriniu diabetu serga apie 100 mln. žmonių,[1] Europoje – apie 26 mln. Lietuvoje registruota apie 54 000 sergančiųjų cukriniu diabetu, iš jų nuo insulino priklausomų apie 8 000, nepriklausomų apie 42 000, su tolerancijos gliukozei sutrikimu apie 4 000. Lietuvoje yra apie 350 cukriniu diabetu sergančių vaikų[
Tipai
Skiriamos trys grupės: pirminis cukrinis diabetas, antrinis cukrinis diabetas ir tolerancijos gliukozei sutrikimas. Pirminis cukrinis diabetas būna nuo insulino priklausomas arba 1 tipo cukrinis diabetas, nuo insulino nepriklausomas, arba 2 tipo cukrinis diabetas ir gestacinis cukrinis diabetas.
Susirgti pirminiu cukriniu diabetu turi įtakos paveldimas polinkis. I tipo diabetikų šeimose yra apie 20 % sergančių šia liga. Manoma, kad 1 tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga – autoimuninis kasos uždegimas. Jį gali paskatinti virusinė infekcija. Autoantikūniai suardo kasos Langerhanso salelių ß ląsteles ir sukelia absoliutų insulino trūkumą. I tipo cukriniu diabetu paprastai suserga vaikai, paaugliai ar jauni žmonės.
2 tipo cukriniu diabetu daugiausia serga nutukę, vyresni kaip 40 m. žmonės. Būdinga sutrikusi insulino sekrecija, dėl persivalgymo padidėjusi insulino koncentracija mažina insulino receptorių kiekį, o kartu ir insulino veikimą. Taip pat būdingas susilpnėjęs insulino poveikis dėl insulino receptorių defekto, sukeliančio atsparumą insulinui. Šio tipo diabetas dažnai nustatomas tyrimo metu radus padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje.
Gestacinis cukrinis diabetas – tai angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu. Jis labai padidina nėštumo komplikacijų riziką.
Antrinį cukrinį diabetą sukelia ligos, kurios pažeidžia kasos audinį (lėtinis pankreatitas, hemochromatozė), kasos pašalinimas, endokrininės ligos (pav., posmegeninės liaukos navikų), kurioms būdinga padidėjusi hormonų, pasižyminčių insulinui priešingu poveikiu, gamyba. Diabetas gali atsirasti dėl kai kurių vaistų (pvz., gliukokortikoidų) vartojimo.