Onkologinių skydliaukės susirgimų daugėja – kodėl?

„Mes, specialistai, pastebime, kad vėžinių skydliaukės susirgimų daugėja ir jie jaunėja,“ – pasakoja gyd. endokrinologė Rūta Krikščiūnienė. – Kaip nuo to apsisaugoti? Individualūs rizikos faktoriai turi labai mažai įtakos, nėra apibrėžtos pacientų rizikos grupės, kad galėtume įvertinti, ar žmogui yra rizika susirgti, ar ne.“

Šiandieninėje visuomenėje yra daug iššūkių mūsų imuninei sistemai – stresas, triukšmas, miego sutrikimai, maisto kokybė, oro užterštumas ir kt. Šie veiksniai išbalansuoja imuninę sistemą, žmonės dažniau serga. „Nesame silpnesni ar labiau išlepę nei mūsų seneliai, – teigia Rūta Krikščiūnienė. – Tiesiog gyvename kitame laikmetyje.“ Dar vienas aspektas, kalbant apie susirgimų skaičiaus didėjimą, yra gerėjančios diagnostikos galimybės, todėl, kai sakome, „šiandien daugiau serga“, tai reiškia, „šiandien tokie susirgimai efektyviau ir anksčiau diagnozuojami.“

Ką galite padaryti, norėdami apsisaugoti nuo skydliaukės susirgimų? Pasinaudoti ankstyvos diagnostikos galimybe.

Ankstyva diagnostika – vienintelis būdas išvengti pavojingų susirgimų

„Skydliaukės mazgai yra skydliaukės pakitimai, kurie gali supiktybėti, – pasakoja endokrinologė. – Mazginiai skydliaukės pakitimai paplitę visose demografinėse grupėse, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar kitų individualių veiksnių.“

Dažniausiai, skydliaukės mazgai yra besimptomis reiškinys. Žmogus gali daug metų neturėti nusiskundimų ir džiaugtis puikia savijauta, bet tai nereiškia geros sveikatos. Laiku nediagnozavus pakitimų, mazgai gali didėti, jų struktūra keistis, gali sutrikti skydliaukės bei širdies veikla, didėjant mazgams gali būti sunkiau kvėpuoti, nuryti maistą, atsirasti smaugimo jausmas. Išryškėjus simptomams, dažniausiai žmogus kreipiasi į specialistus, tačiau susirgimas gali būti pasiekęs pavojingą stadiją.

Kad taip nenutiktų, rekomenduojama kartą per metus atlikti skydliaukės echoskopinį tyrimą, net ir nesant nusiskundimų ar fizinių pakitimų. Ankstyvoje stadijoje identifikavus pakitimus, pasveikimo tikimybė yra arti 100 proc.

Specialisto kompetencija – ypatingai svarbi echoskopinių pakitimų vertinimui

Skydliaukės echoskopija, viena vertus, paprastai prieinama, nesudėtinga procedūra, kita vertus, yra daug specifinių niuansų. Echoskopijos metu, įvertinami skydliaukės pakitimai, o diagnozės tikslumas priklauso nuo ultragarso aparato skiriamosios gebos ir nuo vertinančio specialisto interpretacijos.

Nėra tikslios formulės nurodančios, ar mazgas pavojingas. Reikalingas ilgametis įdirbis, pastabumas ir grįžtamasis ryšys (stebėjimas, kaip sekėsi žmogui po atliktos procedūros/gydymo).

Diagnozės tikslumas ir patikimumas priklauso nuo specialisto patirties, įgūdžių, pastabumo ir per praktiką sukauptos kompetencijos. „Čia yra, jei galima palyginti, kaip skambinimas pianinu, – pasakoja gydytojas echoskopuotojas Raimondas Valickas. -– Reikia praktikos, reikia patirties, nes meistriškumo neįmanoma įgauti per paskaitas ar iš vadovėlio.“

Pasirinkite kliniką, kuri turi maksimaliai gerą įrangą, patyrusius specialistus, kurie specializuojasi būtent skydliaukės ligų diagnostikoje.

Kartais svarbu tyrimo rezultatus gauti greitai

Echoskopiniam skydliaukės tyrimui dažnai nukreipia šeimos gydytojas, taip pat gydytojas endokrinologas, pastebėjęs tam tikrus įtartinus pakitimus, pasitaiko, kad kreipiasi žmogus, pamatęs kakle atsiradusį darinį ar pajutęs tam tikrus pakitimus – apsunkintą rijimą, dirginantį kosulį ar kt.

Dažnai echoskopijos tenka laukti pakankamai ilgai. Gydytojas Raimondas Valickas pasakoja: „Įsivaizduokite, žmogaus būseną, kai jam tenka keletą savaičių ar net mėnesių gyventi nežinioje. Laukimas pavojingas, nes esantys pakitimai vystosi toliau. Stresas ir nežinomybė alina žmogaus organizmą, sutrinka poilsio režimas, prastėja žmogaus gyvenimo kokybė, kas gali lemti tolesnį sveikatos būklės blogėjimą.“

Tokiu atveju, yra galimybė skydliaukės echoskopiją atlikti privačioje klinikoje. „Taip sutrumpėja laukimo laikas, – sako Raimondas Valickas. – Pavyzdžiui, mūsų klinikoje tyrimas paprastai yra prieinamas savaitės bėgyje“. Jei diagnozė pasitvirtina, galima nedelsiant pradėti gydymą,  jei nepasitvirtina – be nerimo toliau tęsti visavertį gyvenimą.

Endokrinologijos klinika „Hormodernus“, įsikūrusi Kaune,  yra pirmasis privatus endokrinologijos diagnostikos ir gydymo centras Lietuvoje. Klinikos tikslas – teikti tik aukščiausios kokybės bei  laiku prieinamas paslaugas. Klinikoje tiriama dėl visų galimų endokrininės sistemos sutrikimų, atliekami ultragarsiniai tyrimai, tikslinama dėl įvairių kardiologinių, urologinių, ginekologinių sutrikimų.

The post Profilaktinė echoskopija – vienintelė efektyvi skydliaukės vėžio diagnostika appeared first on hormodernus.lt.

Klinikos vadovės Rūtos Krikščiūnienės teigimu, šiame centre ypatingas dėmesys skiriamas endokrininių ligų diagnostikai ir gydymui, tačiau nėra apsiribojama vienos organizmo sistemos tyrimais. „Žmogaus nusiskundimai dažnai būna nespecifiniai ir vienodais simptomais gali pasireikšti įvairios ligos, todėl iškilusios problemos bus sprendžiamos kompleksiškai. Įtarus ar diagnozavus retą ligą, tolimesnės gydymo rekomendacijos bus paremtos bendra gydytojų specialistų nuomone, gydytojų konsiliumuose“, – sako R.Krikščiūnienė. Dažnai dėl hormonų disbalanso stebimas antsvoris ar nutukimas, širdies ir kraujagyslių ar lytinės sistemos funkcijos sutrikimai, nevaisingumas. Daugelis pacientų, turinčių skydliaukės ligą, dėl dažno pulso, svorio pokyčių, bendro silpnumo ir kitų simptomų, nueina ilgą kelią kol pasiekia endokrinologus. „Tik vertinant visumą galime rasti nusiskundimų priežastis ir pritaikyti labiausiai tinkamą gydymą.

Klinikoje konsultuoja patyrę endokrinologai, vaikų endokrinologai, kardiologai, radiologai. Taip pat didžiulę patirtį turintys, pacientų ir kolegų puikiai vertinami gydytojai akušeriai ginekologai, mamologė, urologas, chirurgas besispecializuojantis endokrininėje chirurgijoje“, – sako centro vadovė R.Krikščiūnienė. Gydymo centre patyrusių dietologų konsultacijų sulauks pacientai, sergantys cukriniu diabetu, taip pat moterys, kurioms nustatytas nėščiųjų diabetas. Pacientai, kuriems reikalinga dietoterapija (sergant nutukimu, cukriniu diabetu ir esant antsvoriui, sergant kitomis ligomis, kurių gydymui yra svarbi dietoterapija) konsultacijose bus taikomi ir įsisąmoninimu grįstos kognityvinės elgesio terapijos metodai. Centre bus galima atlikti ir detalius kraujo tyrimus, įvairias tyrimų programas, kurios rekomenduojamos tam tikrai amžiaus kategorijai, skirstomos pagal lytį, tam tikras ligas, o taip pat atsižvelgiama ir į individualius poreikius. Moters ir vyro, profilaktinio šeimos ištyrimo, bendro silpnumo, šeimos nevaisingumo, nutukimo, širdies bei kitos programos leis atsakyti į daugelį klausimų, o nustačius patologinius pakitimus, pacientai bus nukreipti pas reikiamą specialistą.

„Dažniausia endokrinologija siejama su tokiomis patologijomis, kaip cukrinis diabetas ir skydliaukės veiklos sutrikimai. Tačiau reikia nepamiršti, kad tai plati sritis, apimanti ir daug retų ligų, kurios laiku nediagnozuotos blogina žmogaus gyvenimo kokybę. Retų ligų tyrimai visuomet tampa iššūkiu, dažnai tenka laukti ilgą laiką, iki visi tyrimai bus atlikti. Šiame centre bus galimybė atlikti detalius papildomus kraujo tyrimus, vadinamuosius diagnostinius mėginius, kad kuo greičiau būtų sužinota diagnozė ir paskirtas reikiamas gydymas kiekvienam žmogui“, – sako centro vadovė R.Krikščiūnienė. Klinikos direktorė patikino, kad karantino laikotarpiu konsultacijos vyks laikantis saugumo reikalavimų, kad tiek darbuotojai, tiek pacientai būtų saugūs.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/sveikata/ligos-ir-gydymas/2020/05/22/news/kaune-duris-pravere-privatus-endokrinologijos-diagnostikos-ir-gydymo-centras-14994607

The post Kaune duris pravėrė privatus Endokrinologijos diagnostikos ir gydymo centras appeared first on hormodernus.lt.

Nėščiųjų (gestacinis) diabetas – tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus laipsnio hiperglikemija, nustatytas nėštumo metu. Būklė gali neigiamai veikti nėštumo eigą, vaisiaus augimą bei raidą. Nėščiųjų diabeto nustatymas ir gydymas gali sumažinti naujagimių sergamumą, nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką. Saiki hiperglikemija dažnai kelia iššūkį, ar tikrai reikia laikytis visų mitybos, fizinio atyvumo ir stebėjimo rekomendacijų. Tačiau tyrimai nurodo, jog tiktai laikantis nurodymų, galime tikėtis sėkmingo nėštumo ir sveiko naujagimio.

Nėščiųjų diabeto patogenezė

Padidėjęs atsparumas insulinui yra fiziologinis pokytis nėštumo metu. Normalaus nėštumo metu padidėjusį atsparumą insulinui kompensuoja didesnis kiekis insulino, išskiriamo kasos β ląstelių. Tai padeda palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Nėštumo metu atsparumas insulinui didėja dėl placentos išskiriamų hormonų koncentracijos. Normalaus nėštumo metu moters organizme nėštumo metu kasos ląstelės hiperplazuoja ir patenkina didesnį insulino poreikį. Tuo tarpu nėščiųjų diabeto metu insulino išskyrimas būna nepakankamas, kad kompensuotų padidėjusį atsparumą insulinui.

Paplitimas

Pasaulyje gestacinis diabetas nustatomas 2 – 40 proc. visų nėščių moterų.

Rizikos veiksniai

Nėščiųjų diabetas dažniau nustatomas moterims, turinčioms šių rizikos veiksnių:

1. Cukrinio diabeto atvejai giminėje.
2. Gliukozė šlapime.
3. Antsvoris ir nutukimas.
4. Moters amžius (skirtingi literatūros šaltiniai nurodo 25-35 metus ir daugiau).
5. Padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis.
6. Didelis anksčiau gimusio naujagimio svoris (4 kg ir daugiau).
7. Anksčiau gimę naujagimiai su sklaidos trūkumais arba žuvę dėl neaiškių priežasčių.
8. Praeito nėštumo metu buvęs nėščiųjų diabetas.
9. Iki nėštumo nustatyta sutrikusi glikemija nevalgius ar gliukozės tolerancijos sutrikimas.

Moterims, turinčioms šių rizikos veiksnių, nėščiųjų diabetas nustatomas dažniau, tačiau jis gali būti diagnozuojamas ir neturinčioms jokių rizikos veiksnių.

Nėščiųjų diabeto diagnostika

Pirmo vizito metu visoms nėščiosioms  atliekamas gliukozės kiekio tyrimas veninėje plazmoje nevalgius. Nustačius glikemiją ≥ 5,1mmol/l, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Jei glikemija atitinka cukrinio diabeto diagnostikos kriterijus, retais atvejais nėštumo metu pativirtinama tikrojo cukrinio diabeto diagnozė.
Jei pirmojo vizito metu glikemija stebėta normos ribose, 24-28 nėštumo savaitę nėščiosioms, nepriklausomai nuo rizikos veiksnių, atliekamas trijų taškų gliukozės tolerancijos mėginys veninėje plazmoje.
Jeigu yra  bent vienas patologinis glikemijos rodiklis, diagnozuojamas gestacinis diabetas:
Glikemija nevalgius 5,1-6,9 mmol/l;
Glikemija 1 val. po 75g gliukozės ≥ 10,0 mmol/l;
Glikemija 2 val. po 75g gliukozės 8,5-11,0 mmol/l.

Nėštumo priežiūra

Pacientė nustačius glikemijos rodiklius, atitinkančius nėščiųjų diabeto diagnozę, turi būti nukreipiama gyd. endokrinologui, kurios metu aptariama nepageidaujamų išeičių rizika nėštumui, rizikos sumažinimas, savikontrolė ir jos svarba, mitybos ir gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos. Rekomenduojama stebėti glikemijas, vertinami ketonai šlapime ar kraujyje. Pacientė nukreipiama slaugytojo-diabetologo konsultacijai, kurios metu paaiškinami mitybos korekcijos principai, išduodama savikontrolės priemonės, apmokoma glikemijų matavimo. Priklausomai nuo rezultatų, skiriamas gydymas, pakartotinės konsultacijos.

Tikslinės glikemijos nėštumo metu:

nevalgius < 5,3 mmol/l;
1 val. po valgio < 7,8 mmol/l;
2 val. po valgio < 6,7 mmol/l.
Nėščioji taip pat turi būti pakonsultuota tretinio lygio akušerio ginekologo 24-28 ir 32-36 nėštumo savaitėmis. Jei tikslingas dažnesnis stebėjimas ultragarsu – nurodys akušeris ginekologas.
Vaisiaus ultragarsinio tyrimo metu vertinamas vaisiaus augimas, organų vystymasis, vaisiaus vandenų kiekis. Dėl gimdymo laiko sprendžiama individualiai

Nėščiųjų diabeto gydymas

ND gydymo tikslai yra pasiekti ir išlaikyti normalią glikemiją, išvengti ketozės, užtikrinti normalų vaisiaus svorio augimą ir gerą vaisiaus būklę, sumažinti patologinių nėštumo ir gimdymo būklių dažnį.

Mitybos rekomendacijos 

35 – 50 proc. dienos energijos kiekio turėtų sudaryti angliavandeniai (rekomenduojamas kiekis ne mažiau 175 g/d.), rekomenduojama daugiau vartoti žemą glikeminį indeksą turinčius maisto produktus. Baltymai turi sudaryti 20 – 25 proc. per dieną suvartojamų kalorijų kiekio (ne mažiau kaip 60 – 80 g per dieną). Riebalai turi sudaryti 30 – 40 proc. per dieną suvartojamų kalorijų kiekio. Vengti gyvulinės kilmėsr riebalų ir juos keisti į augalinės kilmės riebalus. Per dieną rekomenduojama suvartoti 20 – 35 g skaidulų.
Rekomenduojama subalansuota mityba, susidedanti iš neapdorotų grūdų ar krakmolo turinčių produktų, liesos mėsos, vaisių, daržovių bei pieno produktų. Rekomenduojama per dieną valgyti 3 pagrindinius patiekalus ir 2-4 užkandžius, valgyti kas 2-3 valandas.
Jeigu įprastos mitybos metu gaunamas nepakankamas vitaminų ir mineralų kiekis, mitybą reikėtų papildyti maisto papildais, siekiant išvengti maisto medžiagų trūkumo  nėštumo metu. Į mitybos racioną įtraukti daug geležies ir kalcio turinčių produktų.
Ketonų (šlapime ar kraujyje) kiekis, sergančioms nėščiųjų diabetu yra informatyvus rodiklis, vertinant ar pakankamai skysčių, angliavandenių ir/arba energijos suvartojama.

Fizinis aktyvumas

Padidina jautrumą bei sumažina atsparumą insulinui. Rekomenduojama, kad moterys, kurioms nustatytas nėščiųjų diabetas, atliktų pratimus vidutinio intensyvumo krūviu, mažiausiai tris kartus per savaitę po 30 – 60 min/d.

Gydymas insulinu

Gydymą insulinu Jums paskirs gydytojas endokrinologas jei laikantis mitybos nurodymų nebus pasiektos tikslinės glikemijos.
Paskyrus insuliną, iki pat gimdymo būtina reguliariai stebėti glikemiją bent 3 kartus per dieną (nevalgius ir 2 val. po valgio) bei konsultuotis su endokrinologu ir akušeriu-ginekologu. Gydymo insulinu metu, tikslinės glikemijos išlieka tos pačios.
Dažniausiai nėštumo metu skiriamas ilgo veikimo insulinas vieną ar du kartus paroje (ins. detemir, ins. glargine) bei greito veikimo insulinai prieš valgius (ins. lispro, ins. aspart). Insulino dozė parenkama individualiai pagal kiekvienos moters poreikius. Insulino titravimo principai ir glikemijų korekcija reguliariai aptariama su gydytoju endokrinologu. Šiuo metu Lietuvoje geriamieji vaistai glikemijos korekcijai nėštumo metu nėra naudojami. 

Gimdymas

Jei nėščiųjų diabetas koreguojamas dieta, rekomenduojama gimdyti iki 41 nėštumo savaitės. Skiriant insulinoterapiją ir esant gerai kontrolei, gimdymas turėtų būti sužadintas (ar prasidėjęs natūraliai) 39-40 nėštumo savaitę. Skiriant gydymą insulinu, tačiau nepasiekus geros glikemijų kontrolės, rekomenduojama skatinti gimdymą anksčiau –  37-39 nėštumo savaitę. Sutrikus vaisiaus vystymuisi – dar anksčiau.
Jei numatomas vaisiaus svoris ≥4500 g – spręndžiama dėl Cezario pjūvio operacijos tikslingumo.
Jei moters glikemijos koreguotos dieta, dažniausiai insulinoterapija ir glikemijos stebėsena gimdymo metu nereikalinga. Jei moteris gydyta insulinu, glikemija tiriama ir gimdymo metu –  esant aukštoms glikemijoms, sprendžiama dėl insulino skyrimo.

Po gimdymo

Po gimdymo per 24 – 72 val. patariama nustatyti glikemiją nevalgius, įvertinti, ar nėra cukrinio diabeto (jei glikemija nevalgius > 7 mmol/l – reikalinga endokrinologo konsultacija).
Dažniausiai gydymas insulinu gali būti nutraukiamas iš karto po gimdymo.
Būtina laikytis gydytojo nurodytų mitybos rekomendacijų ir po gimdymo, rekomenduojamas fizinis aktyvumas, svorio kontrolė. Gimdyvei rekomenduojama žindyti naujagimį.
Po gimdymo praėjus 6 – 12 savaičių visoms moterims, kurioms buvo diagnozuotas nėščiųjų diabetas, turi būti patikslinta diagnozė atliekant standartinį 2 taškų 75 g gliukozės tolerancijos mėginį. Tyrimą skiria ir vertina šeimos gydytojas. Jei mėginio rezultatai patologiniai – endokrinologo konsultacija.
Taip pat rekomenduojama ištirti glikemiją planuojant vėlesnius nėštumus, kadangi pakartotinio gestacinio diabeto rizika yra didesnė. Glikemiją nevalgius vevinėje plazmoje rekomenduojama tirti bent 1 kartą per metus, jei pakitimų nenustatoma – gliukozės tolerancijos mėginį kartoti kas 3 metus.

Atokieji rezultatai

Daugumai moterų angliavandenių apykaitos sutrikimas po gimdymo išnyksta. Apie 40 – 60 proc. moterų per artimiausius 5 – 15 metų gali išryškėti 2 tipo cukrinis diabetas. Šioms moterims taip pat didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei metabolinio sindromo rizika.

Nėščiųjų diabetas. Literatūros sąrašas:

1. World Health Organization. Diagnostic Criteria and Classification of Hyperglycaemia First Detected in Pregnancy. August 2013.
2. International Association of Diabetes and Pregnancy Study Groups Consensus Panel, Metzger BE, Gabbe SG, et al. International association of diabetes and pregnancy study groups recommendations on the diagnosis and classification of hyperglycemia in pregnancy. Diabetes Care 2010; 33:676…

The post Nėščiųjų diabetas – iššūkis pacientei ir gydytojams appeared first on hormodernus.lt.

• Antsvoris ir nutukimas sudaro vieną iš rimčiausių XXI amžiaus iššūkių visuomenės sveikatai. Europos Sąjungos šalyse kas antras gyventojas turi antsvorį, o kas trečias yra nutukęs. Didėjantį antsvorio ir nutukimo paplitimą sąlygoja kintanti socialinė ir ekonominė aplinka, sukelianti gyventojų energijos pokyčius: sumažėjo fizinio aktyvumo, padidėjo didelio kaloringumo maisto ir gėrimų prieinamumas bei pasikeitė maitinimosi įpročiai, gyvenimo būdas. Genetinis polinkis nutukimui yra vienas iš veiksnių būklei atsirasti. Tačiau taip pat nutukimą gali lemti tam tikrų vaistų vartojimas ir įvairios ligos (endokrininės, širdies ir kraujagyslių bei kt.), kurios dažnai nediagnozuojamos ar dagnozuojamos per vėlai – jau ligai įsisenėjus, kai kontroliuoti tampa pernelyg sudėtinga. Problemą didina ir tai, kad kartu su nutukimu daugėja gretutinių ligų –  kraujotakos sistemos, 2 tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos atvejų, tam tikrų rūšių vėžio ir kitų.  Antsvorio ir nutukimo paplitimo didėjimas turi didelės neigiamos įtakos gyvenimo trukmei bei kokybei, įskaitant psichinę gerovę. Išsiaiškinus būklių, galinčių skatinti nutukimą, priežastis laiku, hormonų disbalansą galima tinkamai koreguoti ir pasiekti norimų rezultatų.

NUTUKIMAS – KAS TAI?

• Nutukimas – organizmo būsena, arba liga, kai žmogaus kūne yra per didelis riebalinio audinio kiekis, trukdantis normaliam organizmo funkcionavimui.

NUTUKIMĄ SKATINANTYS VEIKSNIAI

• Nutukimo vystymąsi lemia daugelis veiksnių ir sąlygų. Nutukimas vystosi sutrikus energijos pusiausvyros organizme, kai gaunamos energijos kiekis viršija išeikvojamos energijos kiekį. Nutukimą lemia genetiniai, aplinkos veiksniai bei endokrininiai sutrikimai. Yra žinoma genetinių sindromų, sąlygojančių nutukimą, taip pat nustatyta genų, kurie didina nutukimo riziką. Aplinkos veiksniai – tai įvairūs išorės faktoriai, veikiantys mūsų sveikatą: mityba (gausus suvartojamo maisto kiekis, ydingi valgymo įpročiai), mažas fizinis aktyvumas, psichiniai veiksniai (stresas, baimė, depresija, valgymo sutrikimą sąlygojančios psichinės ligos). Tam tikri hormonai taip pat veikia maisto suvartojimą ir energijos subalansavimą. Šių medžiagų koncentracijos pokyčiai gali sąlygoti nutukimą. Įvairios endokrininės ligos didina nutukimo atsiradimo ir didėjimo tikimybę: hipotirozė, Kušingo sindromas, augimo hormono nepakankamumas, pogumburio ar hipofizės navikai.

• Riebalinis audinys – tai endokrininis organas, sudarytas iš riebalinių ląstelių (adipocitų), jungiamojo, nervinio audinio, imuninių ląstelių. Riebalinis audinys išskiria bioaktyvias medžiagas, dalyvaujančias medžiagų apykaitoje, imuninės funkcijos reguliacijoje, uždegiminiuose procesuose, hormonų sekrecijoje. Riebalinio audinio ląstelės išskiria leptiną, adiponektiną bei daugelį kitų bioaktyvių medžiagų.

Endokrininės kilmės nutukimas. Endokrininės ligos, didinančios nutukimo riziką:

• POGUMBURIO DISFUNKCIJAIbūdingas viso kūno nutukimas, riebalų susikaupimas keliomis raukšlėmis pasmakrėje, galūnėse, krūtinės srityje, prijuostės pavidalu pilvo srityje. Priežastis – pogumburio pažeidimas dėl traumos, infekcijos, navikų ar kt. Stebimas labai didelis nutukimas ir nenumaldomas noras valgyti.

• HIPOTIROZĖ– nepakankama skydliaukės veikla – viena dažniausių endokrininių patologijų skatinančių svorio didėjimą. Hipotirozės metu yra slopinima medžiagų apykaita, įskaitant ir lipolizę – riebalų skaldymą. Riebalų sankaupos tolygiai pasiskirsto visame organizme. Taip pat būdingas ir kūno patinimas, sausa oda, energijos stoka, bendras silpnumas, pablogėjusi atmintis, vidurių užkietėjimas, plaukų slinkimas bei kiti nusiskundimai. Dažniausai hipotirozė yra autoimuninio tiroidito pasekmė, taip pat stebima po radioaktyvaus jodo gydymo, chirurginių skydliaukės operacijų, gali būti nustatoma vartojant tam tikrus medikamentus (amiodaroną, ličio preparatus). Nutukimui dėl hipotirozės būdinga: tolygus viso kūno nutukimas, riebalinės „apyrankės“ virš riešų ir čiurnų, sausa oda.

• ANTINKSČIŲ HIPERFUNKCIJAsąlygota antinksčių hormonų padidėjusio išskyrimo. Jei dėl tam tikrų priežasčių, padidėja antinksčių žievės hormonų sekrecija, dažnai klinikinius simptomus lydi nutukimas. Taip pat tikėtina sutrikusi lytinių liaukų veikla, nereguliarios menstruacijos, ryškios rausvos ar violetinės strijos odoje, padidėjęs plaukuotumas, odos išplonėjimas, raumenų silpnumas, atsiranda arterinė hipertenzija, hiperpigmentacijos zonų, pakinta veido forma. Riebalinis audinys pasiskirsto netolygiai: juosiantis viršutinės kūno dalies nutukimas, apvalus veidas, riebalinė kuprelė sprande, plonos galūnės.
• HIPOGONADINIS NUTUKIMAS:

trūkstant moteriškų hormonų, stebimos riebalų sankaupos dubens ir sėdmenų srityse. Būdinga menopauzės laikotarpiu, po ginekologinių operacijų, kiaušidžių pašalinimo. Trūkstant vyriškų hormonų, riebalai vyrams kaupiasi dubens ir krūtinės srityje, pakinta kūno proporcijos, stebimos mažos genitalijos.

• AUGIMO HORMONO NEPAKANKAMUMASgali sąlygoti nutukimą, tačiau ir nutukimas gali lemti augimo hormono koncentracijos sumažėjimą. Augimo sutrikimai vaikystėje gali paveikti ūgį, svorį, lytinę brandą, taip pat kitas kūno funkcijas. Augimo sutrikimai dažnai būna dėl to, kad hipofizė nesugeba pagaminti pakankamo augimo hormono kiekio. Augimo hormono nepakankamumas galimas įvairių genetinių sindromų sudėtyse (pvz. Turner, Noonan, Prader Willi sindromai), taip pat po smegenų traumos ar sąlygotas kt. priežasčių. Problemos gali būti susijusios ir su kitomis liaukomis, tokiomis kaip antinksčiai, pogumburis ar skydliaukė.

KAI KURIE SPECIFIŠKAI SVORĮ VEIKIANTYS HORMONAI:

• leptinas – tai hormonas, išskiriamas riebalinių ląstelių, reguliuojantis svorį, slopindamas apetitą. Adipocitai sekretuoja leptiną tiesiogiai proporcingai riebalinio audinio masei. Kai kurių pacientų organizmas yra atsparus leptinui ir dėl to žmogaus smegenys negauna signalo, kad sustotų valgyti, todėl pacientas gali tapti ypatingai nutukęs
• insulinas – hormonas išskiriamas kasos. Insulinas reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, angliavandenių ir riebalų apykaitą. Nutukimas gali sąlygoti insulino rezisteniją ir nulemti 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymą.
• lytiniai hormonai: estrogenas (moteriškas lytinis hormonas) ir testosteronas (vyriškas lytinis hormonas) siejami su riebalų pasiskirstymu organizme. Esant hormonų svyravimams, pvz. menopauzės laikotarpiu, riebalų pasiskirstymas pakinta.
• augimo hormonas: gaminamas hipofizės veikia medžiagų apykaitą. Augimo hormono trūkumas gali skatinti riebalų kaupimąsi.

KAIP DIAGNOZUOJAMAS NUTUKIMAS?

•  Žmogaus svoris, apskaičiuotas kūno masės indekso pagalba, skirstomas į klases.
• Kūno masės indeksas – tai žmogaus masės (kg) ir ūgio (m) kvadrato santykis, leidžiantis įvertinti ar žmogaus masė yra normali, ar yra antsvoris bei nutukimas.
• Nutukimo klasės pagal kūno masės indeksą.

KOKIUS TYRIMUS TIKSLINGA ATLIKTI?

• glikemija nevalgius ir/ ar gliukozės tolerancijos mėginys;
• lipidograma;
• kepenų fermentai, šlapimo rūgštis;
• TTH, kortizolio kiekio kraujyje, seilėse ar šlapime tyrimas;
• EKG;
• kiti tyrimai, priklausomai nuo įtariamos endokrininės ar kitos ligos.

NUTUKIMO GYDYMAS

Nemedikamentiniai gydymo metodai:

• dieta;
• fizinis aktyvumas;
• elgesio terapija.

Būtina gydytojo specialisto pagalba, tik tuomet galima tikėtis geriausių rezultatų ir svorio mažėjimo.

Endokrininės kilmės nutukimas.  Medikamentinis  gydymas:

• specifinis endokrininės ligos gydymas;
• specifinis medikamentinis nutukimo gydymas. Medikamentai skiriami tuomet, kai taikytos nemedikamentinės priemonės neduoda pakankamo efekto.

Tik komandinio darbo rezultatai (dietologo, endokrinologo, kardiologo ir kt.) gali leisti pasiekti išsikeltų tikslų. 

Chirurginis nutukimo gydymas

• Chirurginio gydymas gali būti planuojamas, jei kūno masės indeksas ≥ 40 kg/m², arba ≥ 35 kg/m² ir yra gretutinių ligų, kurias galėtų koreguoti sumažėjęs kūno svoris (2 tipo cukrinis diabetas, hipertenzija, hiperlipidemija ir kt.), esant neefektyvioms konservatyvioms priemonėms.
• Dažnai nutukimas nėra laikomas liga, tačiau jo sukelti padariniai gali būti didesni nei galime tikėtis. Nutukimas yra rizikos veiksnys kitoms ligoms: arterinei hipertenzijai, išeminei širdies ligai, insultui, 2 tipo cukriniam diabetui, kvėpavimo sistemos susirgimams, menstruacijų sutrikimams, vėžiui (žarnyno, krūties, kiaušidžių, endometriumo, prostatos) ir kt. Todėl būtina pilnavertė, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, tačiau nepamirškime ir savalaikių antrinių ligų, lemiančių nutukimą, diagnostikos ir gydymo. Tai galėtų palengvinti pasiekti norimų svorio mažinimo rezultatų. GYDYTOJŲ KOMANDA PASIRUOŠUSI PADĖTI JUMS!

Endokrininės kilmės nutukimas.  Literatūros sąrašas:

1. Rohan Khera, MD; Mohammad Hassan Murad, MD, MPH; Apoorva K. Chandar, MBBS, MPH et al. Association of Pharmacological Treatments for Obesity With Weight Loss and Adverse Events: A Systematic Review and Meta-analysis
2. Eckel RH. Nonsurgical management of obesity in adults. NEJM 2008; 358 (18): 1941-50.

Karra E, O’Daly O, Choudhury A, Yousseif A, Millership S, Neary M et al. A link between FTO, ghrelin, and impaired brain food-cue responsivity. Journal of Clinical Investigation. 2013;123(8):3539-3551.

Obesity: identification, assessment and management – NICE guideline. Issue date: August 2017.

Erin E. Kershaw and Jeffrey S. Flier. Adipose tissue an endocrine organ. The Journal of Clinical Endocrinology and Metabolism, 2004 vol.89 no.6, 2548-2556.

Blundell J, Baker J, Boyland E, Blaak E, Charzewska J, de Henauw S et al. Variations in the Prevalence of Obesity Among European Countries, and a Consideration of Possible Causes. Obesity Facts. 2017;10(1):25-37.

4. Bird S, Hawley J. Update on the effects of physical activity on insulin sensitivity in humans. BMJ Open Sport & Exercise Medicine. 2017;2(1):e000143.

Katan M. Extra Calories Cause Weight Gain—But How Much?. JAMA. 2010;303(1):65.

Rebollo A. Way back for fructose and liver metabolism: Bench side to molecular insights. World Journal of Gastroenterology. 2012;18(45):6552.

Domecq J, Prutsky G, Wang Z, Elraiyah T, Brito J, Mauck K et al. Drugs commonly associated with weight change: umbrella systematic review and meta-analysis (Protocol). Systematic Reviews. 2012;1(1).

The post Endokrininės kilmės nutukimas appeared first on hormodernus.lt.