Endokrininės kilmės nutukimas

ENDOKRININĖS KILMĖS NUTUKIMAS
  • Didėjant antsvorio ir nutukimo paplitimui bei su per dideliu kūno svoriu susijusiomis gretutinėmis ligomis, siekiame šviesti mūsų pacientus apie galimas minėtų būklių priežastis, prevenciją ir gydymo galimybes. Endokrinologijos diagnostikos ir gydymo centre „Hormodernus“ galėsite išsitirti dėl galimų nutukimo priežasčių, suteiksime informaciją apie galimas pasekmes ir būdus kaip galima būtų išvengti nutukimo bei ypatingą dėmesį skirsime sveikos mitybos plano sudarymui.

 

  • Antsvoris ir nutukimas sudaro vieną iš rimčiausių XXI amžiaus iššūkių visuomenės sveikatai. Europos Sąjungos šalyse kas antras gyventojas turi antsvorį, o kas trečias yra nutukęs. Didėjantį antsvorio ir nutukimo paplitimą sąlygoja kintanti socialinė ir ekonominė aplinka, sukelianti gyventojų energijos pokyčius: sumažėjo fizinio aktyvumo, padidėjo didelio kaloringumo maisto ir gėrimų prieinamumas bei pasikeitė maitinimosi įpročiai, gyvenimo būdas. Genetinis polinkis nutukimui yra vienas iš veiksnių būklei atsirasti. Tačiau taip pat nutukimą gali lemti tam tikrų vaistų vartojimas ir įvairios ligos (endokrininės, širdies ir kraujagyslių bei kt.), kurios dažnai nediagnozuojamos ar dagnozuojamos per vėlai – jau ligai įsisenėjus, kai kontroliuoti tampa pernelyg sudėtinga. Problemą didina ir tai, kad kartu su nutukimu daugėja gretutinių ligų –  kraujotakos sistemos, 2 tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos atvejų, tam tikrų rūšių vėžio ir kitų.  Antsvorio ir nutukimo paplitimo didėjimas turi didelės neigiamos įtakos gyvenimo trukmei bei kokybei, įskaitant psichinę gerovę. Išsiaiškinus būklių, galinčių skatinti nutukimą, priežastis laiku, hormonų disbalansą galima tinkamai koreguoti ir pasiekti norimų rezultatų.

NUTUKIMAS – KAS TAI?

  • Nutukimas – organizmo būsena, arba liga, kai žmogaus kūne yra per didelis riebalinio audinio kiekis, trukdantis normaliam organizmo funkcionavimui.

NUTUKIMĄ SKATINANTYS VEIKSNIAI

  • Nutukimo vystymąsi lemia daugelis veiksnių ir sąlygų. Nutukimas vystosi sutrikus energijos pusiausvyros organizme, kai gaunamos energijos kiekis viršija išeikvojamos energijos kiekį. Nutukimą lemia genetiniai, aplinkos veiksniai bei endokrininiai sutrikimai. Yra žinoma genetinių sindromų, sąlygojančių nutukimą, taip pat nustatyta genų, kurie didina nutukimo riziką. Aplinkos veiksniai – tai įvairūs išorės faktoriai, veikiantys mūsų sveikatą: mityba (gausus suvartojamo maisto kiekis, ydingi valgymo įpročiai), mažas fizinis aktyvumas, psichiniai veiksniai (stresas, baimė, depresija, valgymo sutrikimą sąlygojančios psichinės ligos). Tam tikri hormonai taip pat veikia maisto suvartojimą ir energijos subalansavimą. Šių medžiagų koncentracijos pokyčiai gali sąlygoti nutukimą. Įvairios endokrininės ligos didina nutukimo atsiradimo ir didėjimo tikimybę: hipotirozė, Kušingo sindromas, augimo hormono nepakankamumas, pogumburio ar hipofizės navikai.

 

  • Riebalinis audinys – tai endokrininis organas, sudarytas iš riebalinių ląstelių (adipocitų), jungiamojo, nervinio audinio, imuninių ląstelių. Riebalinis audinys išskiria bioaktyvias medžiagas, dalyvaujančias medžiagų apykaitoje, imuninės funkcijos reguliacijoje, uždegiminiuose procesuose, hormonų sekrecijoje. Riebalinio audinio ląstelės išskiria leptiną, adiponektiną bei daugelį kitų bioaktyvių medžiagų.

 

Endokrininės ligos, didinančios nutukimo riziką:

  • POGUMBURIO DISFUNKCIJAI būdingas viso kūno nutukimas, riebalų susikaupimas keliomis raukšlėmis pasmakrėje, galūnėse, krūtinės srityje, prijuostės pavidalu pilvo srityje. Priežastis – pogumburio pažeidimas dėl traumos, infekcijos, navikų ar kt. Stebimas labai didelis nutukimas ir nenumaldomas noras valgyti.

 

  • HIPOTIROZĖ – nepakankama skydliaukės veikla – viena dažniausių endokrininių patologijų skatinančių svorio didėjimą. Hipotirozės metu yra slopinima medžiagų apykaita, įskaitant ir lipolizę – riebalų skaldymą. Riebalų sankaupos tolygiai pasiskirsto visame organizme. Taip pat būdingas ir kūno patinimas, sausa oda, energijos stoka, bendras silpnumas, pablogėjusi atmintis, vidurių užkietėjimas, plaukų slinkimas bei kiti nusiskundimai. Dažniausai hipotirozė yra autoimuninio tiroidito pasekmė, taip pat stebima po radioaktyvaus jodo gydymo, chirurginių skydliaukės operacijų, gali būti nustatoma vartojant tam tikrus medikamentus (amiodaroną, ličio preparatus). Nutukimui dėl hipotirozės būdinga: tolygus viso kūno nutukimas, riebalinės „apyrankės“ virš riešų ir čiurnų, sausa oda.

 

  • ANTINKSČIŲ HIPERFUNKCIJA sąlygota antinksčių hormonų padidėjusio išskyrimo. Jei dėl tam tikrų priežasčių, padidėja antinksčių žievės hormonų sekrecija, dažnai klinikinius simptomus lydi nutukimas. Taip pat tikėtina sutrikusi lytinių liaukų veikla, nereguliarios menstruacijos, ryškios rausvos ar violetinės strijos odoje, padidėjęs plaukuotumas, odos išplonėjimas, raumenų silpnumas, atsiranda arterinė hipertenzija, hiperpigmentacijos zonų, pakinta veido forma. Riebalinis audinys pasiskirsto netolygiai: juosiantis viršutinės kūno dalies nutukimas, apvalus veidas, riebalinė kuprelė sprande, plonos galūnės.
  • HIPOGONADINIS NUTUKIMAS: trūkstant moteriškų hormonų, stebimos riebalų sankaupos dubens ir sėdmenų srityse. Būdinga menopauzės laikotarpiu, po ginekologinių operacijų, kiaušidžių pašalinimo. Trūkstant vyriškų hormonų, riebalai vyrams kaupiasi dubens ir krūtinės srityje, pakinta kūno proporcijos, stebimos mažos genitalijos.

 

  • AUGIMO HORMONO NEPAKANKAMUMAS gali sąlygoti nutukimą, tačiau ir nutukimas gali lemti augimo hormono koncentracijos sumažėjimą. Augimo sutrikimai vaikystėje gali paveikti ūgį, svorį, lytinę brandą, taip pat kitas kūno funkcijas. Augimo sutrikimai dažnai būna dėl to, kad hipofizė nesugeba pagaminti pakankamo augimo hormono kiekio. Augimo hormono nepakankamumas galimas įvairių genetinių sindromų sudėtyse (pvz. Turner, Noonan, Prader Willi sindromai), taip pat po smegenų traumos ar sąlygotas kt. priežasčių. Problemos gali būti susijusios ir su kitomis liaukomis, tokiomis kaip antinksčiai, pogumburis ar skydliaukė.

KAI KURIE SPECIFIŠKAI SVORĮ VEIKIANTYS HORMONAI:

  • leptinas – tai hormonas, išskiriamas riebalinių ląstelių, reguliuojantis svorį, slopindamas apetitą. Adipocitai sekretuoja leptiną tiesiogiai proporcingai riebalinio audinio masei. Kai kurių pacientų organizmas yra atsparus leptinui ir dėl to žmogaus smegenys negauna signalo, kad sustotų valgyti, todėl pacientas gali tapti ypatingai nutukęs
  • insulinas – hormonas išskiriamas kasos. Insulinas reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, angliavandenių ir riebalų apykaitą. Nutukimas gali sąlygoti insulino rezisteniją ir nulemti 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymą.
  • lytiniai hormonai: estrogenas (moteriškas lytinis hormonas) ir testosteronas (vyriškas lytinis hormonas) siejami su riebalų pasiskirstymu organizme. Esant hormonų svyravimams, pvz. menopauzės laikotarpiu, riebalų pasiskirstymas pakinta.
  • augimo hormonas: gaminamas hipofizės veikia medžiagų apykaitą. Augimo hormono trūkumas gali skatinti riebalų kaupimąsi.

 

KAIP DIAGNOZUOJAMAS NUTUKIMAS?

  •  Žmogaus svoris, apskaičiuotas kūno masės indekso pagalba, skirstomas į klases.
  • Kūno masės indeksas – tai žmogaus masės (kg) ir ūgio (m) kvadrato santykis, leidžiantis įvertinti ar žmogaus masė yra normali, ar yra antsvoris bei nutukimas.
  • Nutukimo klasės pagal kūno masės indeksą.

 

  • Klasifikacija
Kūno masės indeksas kg/m2
Nepakankamas kūno svoris <18,5
Normali kūno masė 18,5 – 24,9
Antsvoris 25,0 – 29,9
I klasės nutukimas 30,0 – 34,9
II klasės nutukimas 35,0 – 39,9
III klasės nutukimas ≥ 40,0

 

KOKIUS TYRIMUS TIKSLINGA ATLIKTI?

  • glikemija nevalgius ir/ ar gliukozės tolerancijos mėginys;
  • lipidograma;
  • kepenų fermentai, šlapimo rūgštis;
  • TTH, kortizolio kiekio kraujyje, seilėse ar šlapime tyrimas;
  • EKG;
  • kiti tyrimai, priklausomai nuo įtariamos endokrininės ar kitos ligos.

NUTUKIMO GYDYMAS

Nemedikamentiniai gydymo metodai:

  • dieta;
  • fizinis aktyvumas;
  • elgesio terapija.

Būtina gydytojo specialisto pagalba, tik tuomet galima tikėtis geriausių rezultatų ir svorio mažėjimo.

Medikamentinis gydymas:

  • specifinis endokrininės ligos gydymas;
  • specifinis medikamentinis nutukimo gydymas. Medikamentai skiriami tuomet, kai taikytos nemedikamentinės priemonės neduoda pakankamo efekto.

Tik komandinio darbo rezultatai (dietologo, endokrinologo, kardiologo ir kt.) gali leisti pasiekti išsikeltų tikslų. 

Chirurginis nutukimo gydymas

  • Chirurginio gydymas gali būti planuojamas, jei kūno masės indeksas ≥ 40 kg/m2, arba ≥ 35 kg/m2 ir yra gretutinių ligų, kurias galėtų koreguoti sumažėjęs kūno svoris (2 tipo cukrinis diabetas, hipertenzija, hiperlipidemija ir kt.), esant neefektyvioms konservatyvioms priemonėms.
  • Dažnai nutukimas nėra laikomas liga, tačiau jo sukelti padariniai gali būti didesni nei galime tikėtis. Nutukimas yra rizikos veiksnys kitoms ligoms: arterinei hipertenzijai, išeminei širdies ligai, insultui, 2 tipo cukriniam diabetui, kvėpavimo sistemos susirgimams, menstruacijų sutrikimams, vėžiui (žarnyno, krūties, kiaušidžių, endometriumo, prostatos) ir kt. Todėl būtina pilnavertė, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, tačiau nepamirškime ir savalaikių antrinių ligų, lemiančių nutukimą, diagnostikos ir gydymo. Tai galėtų palengvinti pasiekti norimų svorio mažinimo rezultatų. GYDYTOJŲ KOMANDA PASIRUOŠUSI PADĖTI JUMS!

Literatūros sąrašas:

  1. Rohan Khera, MD; Mohammad Hassan Murad, MD, MPH; Apoorva K. Chandar, MBBS, MPH et al. Association of Pharmacological Treatments for Obesity With Weight Loss and Adverse Events: A Systematic Review and Meta-analysis
  2. Eckel RH. Nonsurgical management of obesity in adults. NEJM 2008; 358 (18): 1941-50.

 

  1. Obesity: identification, assessment and management – NICE guideline. Issue date: August 2017.
  2. Erin E. Kershaw and Jeffrey S. Flier. Adipose tissue an endocrine organ. The Journal of Clinical Endocrinology and Metabolism, 2004 vol.89 no.6, 2548-2556.
  3. Blundell J, Baker J, Boyland E, Blaak E, Charzewska J, de Henauw S et al. Variations in the Prevalence of Obesity Among European Countries, and a Consideration of Possible Causes. Obesity Facts. 2017;10(1):25-37.
  4. 4. Bird S, Hawley J. Update on the effects of physical activity on insulin sensitivity in humans. BMJ Open Sport & Exercise Medicine. 2017;2(1):e000143.
  5. Katan M. Extra Calories Cause Weight Gain—But How Much?. JAMA. 2010;303(1):65.
  6. Rebollo A. Way back for fructose and liver metabolism: Bench side to molecular insights. World Journal of Gastroenterology. 2012;18(45):6552.
  7. Domecq J, Prutsky G, Wang Z, Elraiyah T, Brito J, Mauck K et al. Drugs commonly associated with weight change: umbrella systematic review and meta-analysis (Protocol). Systematic Reviews. 2012;1(1).
  8. Karra E, O’Daly O, Choudhury A, Yousseif A, Millership S, Neary M et al. A link between FTO, ghrelin, and impaired brain food-cue responsivity. Journal of Clinical Investigation. 2013;123(8):3539-3551.

 

Sekite mus socialiniuose tinkluose:

UAB "HORMODERNUS"  Visos teisės saugomos